| Vilniaus lankytinos vietos |
| Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, būdamas lietuviškų etnografinių žemių centre, Vilnius ir jo apylinkės buvo ta ašis, aplink kurią sukosi visas valstybės gyvenimas. Šiandien Vilniaus apskrities vaidmuo nepasikeitė. Vilnius - tautos širdis - šalies ekonominio, kultūrinio, politinio gyvenimo centras, finansų sostinė. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:40:37 |
| Utenos lankytinos vietos |
Apskrityje neatsitiktinai įkurtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis parkas. Kalvotas reljefas, upių protakų jungiami ežerai, vaizdingi šilai ir girios - didžiausias mūsų turtas, pasididžiavimas, viltys ir planai.
Veikia vienintelė Lietuvoje atominė elektrinė, plėtojama maisto, tekstilės ir trikotažo, mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų pramonė.
Apskritį lengva pasiekti: geras automobilių kelių tinklas, labai svarbi geležinkelio linija, jungianti Vilnių su Sankt Peterburgu, speciali geležinkelio atšaka, jungianti Uteną su Švenčionėliais. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:38:09 |
| Trakai |
Trakuose yra buvę ir daugiau gana svarbių ir prisiminimo vertų kultūros ir istorijos paminklų. Vienus sunaikino karai ir gaisrai, kiti nukentėjo ramiais laikais dėl žmonių neišmanymo ir nepagarbos savo protėviams. Vieną kitą išlikusį paminklą pamatome vos įžengę į miestą.
Netoli autobusų stoties tuojau į akis krinta nedidelė kalvelė. Joje stovėjo nedidelė cerkvė ir vienuolynas, įkurtas dar 1384 m. Vytauto. Vienuolynas su cerkve sunyko ko gero XVII a. Dabar kalvelėje belikę vien pamatai ir atsitiktinai randami kapai.
Paėjus toliau, trikampyje tarp Vytauto, Birutės ir Banelio gatvių, stūkso gana aukšta kalva. Ši vieta Trakų istorijai taip pat svarbi. Pačioje XV a. pabaigoje nusipelniusi Lietuvai Goštautų giminė čia pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Vėliau, 1617 m., šalia įsikūrė vienuoliai bernardinai. Mediniai vienuolyno ir bažnyčios pastatai buvo sunaikinti. Todėl XVIII a. šioje kalvoje iškilo mūro vienuolynas ir bažnyčia. Vienuolynas turėjo didelė biblioteką, išlaikė mokyklą. Caro valdžia vienuolyną 1845 m. uždarė. Į jo patalpas įkėlė įvairias įstaigas, kalėjimą. Bažnyčia XIX a. antrojoje pusėje buvo nugriauta. XIX a. pirmojoje pusėje, ne be caro valdžios pastangų, Trakuose pagausėjo stačiatikių. Todėl ant kalvelės dabartinių Vytauto ir Maironio gatvių sankryžoje 1863 m. iškilo cerkvė. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:36:31 |
| Telšių lankytinos vietos |
Telšių apskritis centrinė ir svarbiausia Žemaitijos etnografinio regiono dalis. Žemaitija suvaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos valstybės istorijoje. Savo reikšmės ji neprarado ir šiame amžiuje. Iš šio krašto kilo daug mokslo ir kultūros įžymybių, valstybės veikėjų. Čia susiformavo svarbūs kultūros ir pramonės centrai.
Išplėtota naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, maisto, tekstilės, trikotažo pramonė, meno dirbinių gamyba.
Gerai suplanuotas automobilių kelių ir geležinkelių tinklas. Naftotiekis bei dujotiekis sudaro palankias sąlygas pramonės plėtrai. Apskrities reljefas bei gamtinės sąlygos šiek tiek apsunkina žemdirbių bei miškininkų darbą, tačiau plėtoti pažintinį ir kaimo turizmą sąlygos palankios. Kultūros ir gamtos vertybės, religinės apeigos, gilios tradicijos ir pramoginiai renginiai suburia nepaprastai daug žmonių, ypač Žemaitijos nacionaliniame parke. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:35:08 |
| Tauragės lankytinos vietos |
Tauragės apskritis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra mažiausia Lietuvoje. Ji apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Kraštovaizdžiai yra palankūs žemdirbystės ir miškų ūkio plėtrai, išskyrus pietinę apskrities dalį, kuri ribojasi su svarbiausia Lietuvos upe Nemunu. Būtent pietinė rajono dalis ir pasižymi unikaliu, pažintiniam turizmui ypač tinkamu, kraštovaizdžiu. Čia Jūs pamatysite didingas XIV-XIX a. pilis, senąsias gyvenvietes, įspūdingus piliakalnius, parkus, šlaitų ir pašlaičių miškus, nuostabius Nemuno slėnio peizažus, vaizdingus upelius ir pievas.
|
| » Adminas on 30-08-2007 18:33:47 |
| Šiaulių lankytinos vietos |
| Nuo 1236 m. įvykusio Saulės mūšio istoriniuose šaltiniuose minimas miestas baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo visiškai sunaikintas. Stebuklingu būdu išliko vienintelis senus laikus menantis pastatas - Šv. Petro ir Povilo katedra. Tad Šiauliai - nuo pamatų atstatytas ir naujai atgimęs miestas. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:30:23 |
| Panevėžio lankytinos vietos |
Turistus ir keliautojus regione priima 9 viešbučiai ir 7 kaimo sodybos. Veikia 8 turizmo agentūros ir 3 turizmo informacijos centrai, kurie siūlo poilsį pagal kiekvieno pomėgius ir pageidavimus. Kuriasi ir pradėjo veiklą vandens pramogų parkas Eurolink. Sportinės aviacijos mėgėjų ir mėgstančių skraidyti laukia aeroklubai Panevėžio rajone, mieste ir Biržuose. Mėgstančių žirgus laukia 4 žirgynai bei jojimo centrai Panevėžio rajone. Pasigrožėti aukštaitiška gamta kviečia egzotiškas 100-metis Siaurukas, lėtai riedantis 68 km nuo Panevėžio iki vaizdingų Anykščių ir Rubikių.
|
| » Adminas on 30-08-2007 18:28:14 |
| Merkinė |
Čia ir visų ūgių upės: Nemunas, Merkys, maža Strauja visai mažiukė Stangė. Tarsi tėvas su vaikais ir anūkais. Gausu ežerų, kai kurie jų giliai tarp stačių šlaitų pradubę prasmukę. Tai Gilšės broliai, o ir jų kilmė turėtų būti panaši, tokia pat įdomi ir paslaptinga.
Merkinės apylinkių gamtos unikalumas seniai pastebėtas, ir ne veltui čia buvo įsteigta tiek draustinių: istorinis kraštovaizdžio su piliakalniu, botaninis Merkio žiotyse. O ir pats Merkys paskelbtas ichtiologiniu draustiniu. Dabar visos šios vaizdingos vietovės įeina į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:25:52 |
| Marijampolės lankytinos vietos |
Apskritis pasižymi derlingomis lygumomis, vaizdingais Nemuno šlaitais šiaurėje ir įspūdingais kalvynais pietuose.
Racionaliai suplanuotas automobilių kelių ir geležinkelių tinklas sudaro geras sąlygas tranzito paslaugoms teikti. Kybartuose yra viena iš svarbiausių Lietuvos ir Rusijos pasienio muitinių, o Kalvarijos muitinė - svarbiausi šalies vartai į Lenkijos Respubliką ir Vakarų Europą. Daug dėmesio skiriama pramonei, tačiau pagrindinės verslo sritys - žemdirbystė, žemdirbystės produkcijos perdirbimas, prekyba. Neblogas perspektyvas turi pažintinis turizmas ir įvairių transporto paslaugų teikimas. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:25:01 |
| Klaipėdos lankytinos vietos |
Tai vienintelė šalyje apskritis, turinti sąlytį su Baltijos jūra. Ši aplinkybė ir nulėmė apskrities žmonių gyvenimo būdą. Klaipėdos apskrityje - neužšąlantis jūrų uostas, švariausi jūros paplūdimiai, poilsio namų ir gydyklų kompleksai, didžiausias gėlo vandens baseinas, unikalūs Nemuno deltos, Kuršių nerijos kraštovaizdžiai, užliejamosios pievos, miškai, našūs žemdirbystės plotai.
Išplėtota laivų statybos ir remonto, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų, celiuliozės, tekstilės, maisto ir tabako pramonė, laivininkystė. Ūkio plėtrai didelę reikšmę turės Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
Geri automobilių keliai ir magistralė Klaipėdą jungia su šalies sostine Vilniumi bei kitais šalies ir užsienio valstybių miestais, o modernus perkėlos ir Palangos oro uosto kompleksas - su Baltijos šalimis.
Klaipėdos apskritis tampa vienu iš svarbiausių mūsų valstybės pramonės, žemės bei miškų ūkio, poilsio ir turizmo regionų. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:22:22 |
| Kėdainiai |
Po Žalgirio mūšio Kėdainiai sparčiai pradėjo plėstis ir kitoje Nevėžio pusėje, tada priklausiusioje Žemaitijos seniūnijai. Per upę įrengus perkėlą, šioje miesto dalyje susidarė turgaus aikštė (dabar Senoji rinka). Ties dabartine Skongolio gatve atsirado prieplauka ir uostas. Greta uosto XVI a. gale buvo suplanuota kita, didelė turgaus aikštė, vadinama Didžiąja rinka.
Aukštesnėje Nevėžio ir Smilgos terasoje kunigaikščiai Radvilos pasistatė dvarą. Valdomi Žemaitijos seniūno Jono Radvilos, Kėdainiai tapo visos Žemaitijos administraciniu centru.
1590 m. miestas gavo Magdeburgo savivaldos teises, antspaudą, herbą, turėjo magistrato teismą. Prie Didžiosios rinkos iškilo mūrinė renesansinio stiliaus rotušė su bokštu ir miesto laikrodžiu jame. K. Radvilos rūpinimusi ir lėšomis buvo išmūryta didinga, iki šiol išlikusi, evangelikų reformatų bažnyčia.
XVn a. pirmojoje pusėje Pilies (Didžiojoje) gatvėje įsikūrė dviaukštė kalvinų kolegija, kurioje matematiką dėstė žymus inžinierius A. Freitagas (palaidotas liuteronų bažnyčioje). 1650 m. iš Gdansko į Kėdainius atsikėlė spaustuvininkas J. Retas, kuris evangelikams išspausdino kelias lietuviškas religines knygas. Jam padėjo miesto burmistras S. Jaugelis-Telega, dedikacijos žanro lietuvių kalba pirmtakas. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:19:54 |
| Kauno lankytinos vietos |
| Kaunas yra patrauklus turistams miestas. Turistai, verslininkai ar kiti miesto svečiai, išsiveža labai gerų įspūdžių, nes jiems patinka Kauno išskirtinumas, įvairovė. Gerą įspūdį palieka lietuviškumo dvasios sąlygojamas svetingumas - Kaune gyvena beveik 92 % lietuvių. Turistams miestas lengvai pasiekiamas bet kokiu transportu. Vykdami iš Helsinkio į Vakarų Europą Varšuvos link arba nuo Baltijos pajūrio link Vilniaus ir tolyn į Rytus, visuomet važiuosite pro Kauną. Tik 15 km. nuo miesto centro iki tarptautinio Karmėlavos oro uosto, o iki Vilniaus tarptautinio oro uosto - 95 km. Daug prarasite, jei nesustosite žaliame ir svetingame mūsų mieste, nes nemačius Kauno negalima susidaryti vientiso Lietuvos vaizdo. |
| » Adminas on 30-08-2007 18:09:17 |
| Alytaus lankytinos vietos |
Punia.
Miestelio įžymybė piliakalnis, vadinamas Margio kalnu, vienas iš didžiausių Lietuvoje. Jis stovi Nemuno ir Punelės santakoje. Jau nuo seno spėjama, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi garsioji Pilėnų pilis, kurios gynėjai, nenorėjo pasiduoti kryžiuočiams ir susidegino. Archeologai kruopščiai ištyrę piliakalnį, nustatė, kad 13 14 amžiais ant piliakalnio stovėjo pilis, kuri buvo sudeginta. 15 amžiuje jos vietoje pastatyta nauja pilis, kuri 16 amžiuje vėl sudegė. To paties amžiaus pabaigoje čia pastatyti nauji dideli rūmai. Iš archeologinių tyrimų spėjama, kad jie buvo taip pat mediniai. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria gražus vaizdas: plati Nemuno juosta, Punios šilas, garsus senais medynais žvėrių gausumu ir paukščių balsingumu. Tautodailininkai įrengė pagonišką šventyklą su šešiomis skulptūromis, medžioklės taką. Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta 1857 m. Jos architektūra baroko ir klasicizmo jungtis. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė. Ji pastatyta 1831 m sukilėliams atminti. |
| » Vytuks on 30-08-2007 16:52:36 |
|
gera programa nakti su...
Statistika
Praeitais metais: 174