Viduramžiai apima laikotarpį nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. iki XV a. pabaigos. Šio laikotarpio Vakarų Europos visuomenės kultūros raida dalijama į tris tarpsnius: ankstyvuosius viduramžius (apie V – X a.); brandžiuosius viduramžius (apie XI – XIII a.); vėlyvuosius viduramžius (apie XIV – XV a.).

1.    Europa tampa krikščionišku žemynu. XI – XIII a. sustiprėja Bažnyčios vaidmuo.
2.    Svarbiausias turtas – žemė priklauso feodalams.
3.    Visuomenės pagrindas – dvasininkai, riteriai, valstiečiai.
4.    Miestai išsikovoja savivaldos teisę.
5.    Didžiausią galybę pasiekia Karolio Didžiojo imperija, kuriai suskilus susikuria šiandieninės valstybės.
6.    Kuriasi atstovavimo organai – parlamentas ir generaliniai luomai.
7.    Randasi centralizuotos valstybės.
8.    Viduramžių kultūroje išryškėja romaninis ir gotikinis laikotarpiai, susiję su viešpataujančiais stiliais architektūroje ir mene.
9.    Kultūros kaitą lemia susidūrimas su islamo pasauliu, kuris suteikia galimybę perimti algebros, astronomijos, filosofijos, medicinos atradimus.
10.    Viduramžių pabaigoje gimsta tokie reiškiniai kaip renesansas, humanizmas ir reformacija.