Jonas Mačiulis – Maironis yra garsus lietuvių poetas romantikas. Maironio darbus galima suskirstyti į dvi dalis : individualių išgyvenimų ir tautinės, patriotinės tematikos kūrinius. Jo kūryba yra susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietuvių literatūroje. Šis laikotarpis yra laikomas atsinaujinimo, naujų literatūrinių ir meninių idealų formavimosi laikotarpiu.

Maironis yra vienas žymiausias romantizmo atstovas. Jo eilėraščiai istoriniais motyvais yra vieni populiariausių visoje jo kūryboje, ne vienas tapęs plačiai liaudyje paplitusia daina. Maironio pirmoji knyga yra : ,, Pavasario balsai ‘‘.
Vienas iš jų taip pat yra  ,,Ko siekiu ir alkstu‘‘.  ,,Ko  siekiu ir alkstu‘‘ eilėraštis yra parašytas ketureiliais posmais. Jame yra kryžminis rimavimo būdas, rimuojasi paskutiniai eilėraščio posmai.   

Šio eilėraščio centre yra lyrinis subjektas, kuris yra ryžtingas, trokštantis išbandyti savo jėgas, siekiantis stiprių jausmų, tarsi užsidedantis laimingo žmogaus kaukę. Jis nori parodyti, kad ne viskas žmogaus gyvenime yra vien gera ir bloga, o yra visko. Žmogus gyvendamas patiria įvairių išgyvenimų ir nusivylimų, tačiau gyvenime yra svarbu nepalūžti ir įveikti sunkumus.

Pačioje eilėraščio pradžioje lyrinis subjektas atskleidžia sunkų žmogaus gyvenimą, kuris yra apimtas vargo ir kančios : ,, Sapnų be kančios ir ramumo saldaus \ Taip alksta pavargėliai žmonės‘‘. Tačiau šis žmogus yra drąsus ir siekia nepalūžti, o išlikti stiprus, norėdamas įgyvendinti savo tikslą. Dėl to jis semiasi stiprybės iš platybių ir jaučiasi stipresnis. Maironio lyrika yra kupina meilės gamtai ir žmogui. Todėl ir šiame eilėraštyje be galo yra svarbi meilė ir lyrinio subjekto vidiniai jausmai : ,, Man meiles nereikia kai siūlos pati ‘‘.

Šiame eilėraštyje vyrauja liūdna nuotaika, jaučiamas tarsi nusivylimas, nes žmogus yra pilnas troškimų. Taip pat lyrinis subjektas neturi draugų ir yra vienišas : ,, Einu nesuprasdamas vienas keliu “ . Šis žmogus  sulaiko visą skausmą giliai savo širdyje, nors jam yra be galo sunku ir stengiasi žengti tolyn.

Be to, eilėraščio žmogus  yra didis svajotojas, kuris svajoja apie nepasiekiamą šalį. Jis yra pilnas įvairių norų, kuriems yra neįmanoma išsipildyti.

Taigi šiame eilėraštyje autorius nori pasakyti, kad žmogaus gyvenimas nėra lengvas. Jis yra kupinas nusivylimo, kančios, liūdesio ir nelaimingos meilės jausmo. Autorius nori pabrėžti, kad šiame pasaulyje pati tauriausia vertybė yra tauri meilė, o ne paviršutiniški jausmai, kurie dažnai aplanko žmones ir suteikia daug skausmo.